Įmonių apklausa apie verslo aplinką

Rezultatai

AHK verslo apklausa 2023: investuotojai Lietuvoje tampa optimistiškesni

Vasario 13 d. - kovo 17 d. Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai (AHK) atliko kasmetinę savo narių verslo apklausą. Apklausa vienu metu vyko 16-oje  Rytų ir Vidurio Europos šalių, joje dalyvavo 1620 įmonių, iš jų 139 iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos. Daugumos apklaustų Lietuvos įmonių pagrindinė veikla yra paslaugų sektorius (52 proc.), toliau seka prekyba ir gamyba (po 17 proc.) ir statyba (14 proc.).

2022 m. balandžio mėn. AHK vykdytos analogiškos verslo apklausos rezultatuose buvo jaučiamas karo Ukrainoje poveikis, tai šiemet šis sukrėtimas atodo jau praėjęs.  Apskritai AHK narės įmonės Lietuvoje daug optimistiškiau nei ankstesniais metais vertina šių metų ekonomines perspektyvas. Jeigu 2022 m. 72 % jų tikėjosi blogų verslo metų, tai 2023 m. tokių įmonių yra tik 21 %, kas reiškia grįžimą į 2021 m. lygį.

Bendra nuotaika, susijusi su dabartine ekonomine padėtimi, taip pat optimistinė: 45 proc. apklaustų Lietuvos įmonių padėtį vertina "gerai", o maždaug pusė - "patenkinamai". Maždaug trys iš keturių įmonių tikisi, kad apyvarta šiais ūkiniais metais padidės, pavyzdžiui, dėl padidėjusios eksporto veiklos.  Nepaisant to, pastebimas mažėjantis polinkis investuoti - nuo 4 % 2022 m. iki 17 % 2023 m. Tačiau tai neturės įtakos darbuotojams - maždaug pusė apklaustų Lietuvos įmonių planuoja priimti naujų darbuotojų, o kitos  atleisti esamų darbuotojų neketina.

Lyginant su praėjusiais metais, įmonės liudija, kad Lietuvos, kaip verslo vietos, padėtis šiek tiek pablogėjo. Ypač pastebėta neigiama tendencija, susijusi su kvalifikuotų darbuotojų pasiūla. Be to, dažniau buvo kritikuojamas konkursų skaidrumas. Šias problemas įmonės norėtų spręsti pirmiausia plėsdamos vidinius mokymus, vis dažniau ieškodamos kvalifikuotų darbuotojų šalyje ir užsienyje bei didindamos skaitmeninimą ir automatizavimą. Apklaustos įmonės mano, kad Lietuvą, kaip patrauklią šalį verslui plėtoti, reikėtų stiprinti gerinant šalies pasiekiamumą oro transportu, daugiau dėmesio skiriant pameistrystei, palengvinant darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo tvarką.

Tarptautiniame lokacijos patrauklumo reitinge, sudarytame pagal visų 1620 AHK verslo apklausos dalyvių atsakymus, Lietuva užima 8 vietą tarp 21 Rytų ir Vidurio Europos šalies. Tai nedidelis reitingo kritimas, nes 2022 m. ir 2021 m. Lietuva buvo 7 vietoje, tačiau reikėtų pridurti, kad kitos dvi Baltijos šalys taip pat šiek tiek smuko reitinge - Estija po trejų metų buvimo pirmoje reitingo vietoje užima 4 vietą, o Latvija iš 6 vietos smuktelėjo į 7 vietą.

Nors beveik visi respondentai (98 proc.) vėl rinktųsi Lietuvą kaip investicijų vietą savo verslui, tačiau įvardijama ir rizika tolesnei ekonomikos plėtrai. Galimi trikdžiai yra energijos kainos, kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, darbo jėgos sąnaudos, taip pat besikeičianti paklausa ir kylančios žaliavų kainos. Karas Ukrainoje ir toliau daro įtaką didesnėms energijos, žaliavų ir gamybos sąnaudų kainoms. Taip pat jaučiamas ir laukiamas mažesnis užsakymų skaičius bei tiekimo grandinės sutrikimai.

Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai priklauso Vokietijos dvišalių prekybos rūmų užsienyje tinklui, kuris apima daugiau kaip 90 pasaulio šalių. Baltijos šalyse AHK veikia daugiau kaip 25 metus ir šiuo metu turi 440 narių.

Anglų kalba

Santrauka

Rezultatai

AHK apklausa: karas Ukrainoje palieka trumpalaikių ir ilgalaikių pasekmių Baltijos šalyse

Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai (AHK) kovo 30 - balandžio 22 d. atliko kasmetinę savo narių apklausą, kuri vienu metu buvo vykdoma 16-oje  Rytų ir Vidurio Europos šalių. Apklausoje dalyvavo daugiau nei 830 įmonių, iš jų 71 iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos.

Šių metų apklausoje, be kita ko, buvo aptarti Rusijos pradėto karo Ukrainoje ekonominiai padariniai, o rezultatai rodo, kad Baltijos šalyse dirbančios įmonės mato tiek trumpalaikius, tiek ilgalaikius karo sukeltus padarinius savo verslui.

Baltijos šalių įmonės labiausiai baiminasi dėl trumpalaikių Rusijos invazijos į Ukrainą padarinių - didesnių energijos, žaliavų ir gamybos sąnaudų. Tai kaip didelę riziką įvardijo 67 proc. Estijos, 77 proc. Latvijos ir 54 proc. Lietuvos apklaustų įmonių. Beveik pusė apklaustų Baltijos šalių įmonių baiminasi tiekimo grandinės ir logistikos sutrikimų. Beveik dvigubai daugiau apklaustų Lietuvos įmonių nei Latvijoje ir Estijoje nerimauja dėl verslo partnerių ir verslo ryšių praradimo. Be to, beveik pusė apklaustų Lietuvos įmonių baiminasi, kad dėl karo sumažės užsakymų, o Estijoje ir Latvijoje dėl to nerimaujama mažiau.

Kaip ilgalaikes Rusijos pradėto karo pasekmes nuo trečdalio iki pusės apklaustų Baltijos šalių įmonių įvardija logistikos maršrutų pokyčius. Be to, kas penkta apklausta Lietuvos įmonė mano, kad ilgainiui verslo santykiai su tam tikrais regionais nutrūks arba bus apriboti. Vienas iš keturių respondentų teigė, kad tiekimo grandinės kentės dėl politinės įtakos, pvz. dėl įstatymų ar prekybos ribojimų. Lietuvoje respondentai taip pat pabrėžė, kad ilgalaikė karo pasekmė bus veiklos perkėlimas, dėl kurio gamyba gali būti vykdoma naujose vietose.

Nepaisant karo, daugiau nei pusė apklaustų Baltijos šalių įmonių tarp didžiausių pavojų savo verslo ateičiai taip pat įvardija kvalifikuotų darbuotojų trūkumą. Atitinkamai didelis susirūpinimas kyla ir dėl darbo jėgos sąnaudų - daugiau nei 60 proc. apklaustų įmonių Lietuvoje šias dvi rizikas įvertino kaip labai dideles, o Estijoje ir Latvijoje kas antras arba kas trečias respondentas pabrėžė būtent šias dvi rizikas.

Paklausti, kokių priemonių įmonės jau ėmėsi ar planuoja imtis, kad sušvelnintų kvalifikuotų darbuotojų trūkumo pasekmes, Lietuvoje labiau nei kitose dviejose Baltijos šalyse dominavo vidinių mokymų plėtra. Tendencija kelti darbo užmokestį aukščiau rinkos vidurkio, didesnis automatizavimas ir skaitmeninimas taip pat yra populiarios priemonės kovoje su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu Lietuvoje.

Į klausimą, ar turėtų būti sušvelnintos darbo jėgos iš trečiųjų šalių pritraukimo sąlygos, daugiau kaip 80 proc. apklaustų įmonių atsakė teigiamai,  o pusė respondentų netgi teigė, kad tai jau reikia daryt dabar.

Kalbant apie didėjančių darbo sąnaudų problemos mastą įmonėse, 90 proc. apklaustų Lietuvos įmonių pripažino, kad ši problema yra itin aktuali ir kad artimiausiu metu bus ieškoma sprendimų, o 4 proc. respondentų taip pat svarsto apie galimybė savo veiklą perkelti į kitą vietą.

Teigiama žinia yra ta, kad absoliuti dauguma apklaustų įmonių Lietuvoje vėl rinktųsi šalį, kaip vietą investicijoms.

Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai priklauso Vokietijos dvišalių užsienio prekybos rūmų tinklui, kuris veikia daugiau kaip 90-yje pasaulio šalių. AHK Baltijos šalyse veikia ilgiau nei 25 metus ir šiuo metu vienija 400 įmonių.

Rezultatai

Vokietijos investuotojai Lietuvoje nusiteikę optimistiškiau nei kitose Baltijos šalyse

Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai (AHK) kovo 15 - balandžio 16 d. vykdė kasmetinę Vokietijos investuotojų verslo apklausą.  Tokia apklausa atliekama jau 15 metų ir vienu metu vyko 16 šalių. Apklausoje dalyvavo daugiau kaip 1400 verslininkų, iš jų beveik 100 iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos.

Šių metų apklausoje taip pat buvo nagrinėjamos ekonominės pandemijos pasekmės, o rezultatai rodo, kad ekonomika atsigauna gana greitai. Lietuvoje 47 proc. apklaustų įmonių jau 2021 m. pavasarį pasiekė apyvartą, buvusią iki koronaviruso pandemijos, o tuo tarpu Estijoje ir Latvijoje tokios įmonės sudarė tik 20 proc. Be to, daugiau nei pusė apklaustųjų investuotojų Lietuvoje teigė, kad šie metai yra ir bus geresni nei praėjusieji.

Baltijos šalyse rizikos veiksniai iš esmės panašūs. Visose trijose Baltijos šalyse nerimaujama dėl kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo. Tai gali būti vertinama kaip švietimo sistemos kritika. Kiti Vokietijos investuotojams Lietuvoje susirūpinimą keliantys klausimai yra susiję su paklausa ir santykinai didelėmis darbo sąnaudomis.

Pastaraisiais metais Lietuva padarė labai didelę pažangą, o investuotojai pasitiki šia šalimi - tai rodo Vokietijos investuotojų atliktas Lietuvos vertinimas pagal 21 vietos kriterijų. Be to, susumavus visų 16 apklaustų Vidurio ir Rytų Europos regiono šalių apklausos rezultatus, Lietuva pastaruosius 8 metus užima 7 vietą, Latvija išlieka stabili 6 vietoje, tačiau Estija jau trečius metus iš eilės yra patraukliausia vieta investicijoms, aplenkdama Čekiją ir Lenkiją. Maloni verslo apklausos naujiena yra ir tai, kad absoliuti dauguma apklaustų Lietuvoje veikiančių Vokietijos įmonių ir šiandien rinktųsi Lietuvą kaip investavimo vietą.

"Mūsų verslo apklausos rezultatus galima apibendrinti taip: Estija išlaiko pirmaujančią poziciją visoje Rytų ir Pietryčių Europoje, Lietuva stebina sparčiu atsigavimu po krizės, o Latvija turi pasistengti, kad neliktų nuošalyje", - sako Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų generalinis direktorius Florian Schröder.